- jonvaikis
- jõnvaikis sm. (1) J.Jabl, Š, NdŽ padauža, mušeika, išdykėlis, vėjavaikis; plėšikas: Buvęs seniau garsus plėšikas, peštukas Jonas; jo draugai, pasekėjai ir padaužos pavadinti jõnvaikiais Gs. Su tokiu jõnvaikiu ir susidėti gėda Vlkv. Ką tik įvažiavo į mišką, tuoj užpuolė jonvaikiai Bd. Jam, jonvaikiui, niekada nerūpės gyvenimas Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.